Apie

Atmintis yra ir regėtų vaizdų archyvas, ir jų prisiminimo veiksmas. Atmintyje sąveikauja ir nuolat keičiasi įvairūs asmeniniai suvokimai, prisiminimai ir patirtys, todėl atmintis nuolat vyksta. Ji yra kaskart perkuriama ir atsinaujinanti laikmena, o meno praktikoje kūrėjas ir suvokėjas yra šios laikmenos kūnai. Terminas memorabilia apibrėžia tai, kas pateikia įrodymų ar informacijos apie praeities įvykius. Tai gali būti suvokiama ir kaip tam tikrų objektų kolekcionavimas, siekiant kažką prisiminti. Q19 koncepcijoje atmintis funkcionuoja kaip skirtingus praeities fenomenus atskleidžiantys ir saugantys požiūriai: šiuolaikinis menas kryptingai skleidžiasi per įvairias atminties formas, kurios gali būti sisteminamos ir per asmenines atminties reikšmes, ir per kolektyvinės atminties ženklus.

Q19 parodose 8-ose galerijose dalyvauja 128-ų menininkų kūriniai. Kiekvienai ekspozicinei erdvei sudaromos atskiros kolekcijos pagal kuratorių suformuotas potemes:

• Mitai ir tikrovė
• Spalva ir šviesa
• Ne_fiksuojanti laikmena
• Įkūnyta atmintis
• Užmarštis

Q19 parodos vyks:

2019 m. balandžio 12 d. – gegužės 6 d. Dailininkų sąjungos galerijoje (Vokiečių g. 2, Vilnius);

2019 m. balandžio 12 d. – gegužės 6 d. LDS Arkos dailės galerijoje (Aušros Vartų g. 7, Vilnius);

2019 m. balandžio 12 d. – gegužės 6 d. LDS Pamėnkalnio galerijoje (Pamėnkalnio g. 1, Vilnius);

2019 m. balandžio 12 d. – gegužės 6 d. LDS Šv. Jono gatvės galerijoje (Šv. Jono g. 11, Vilnius);

2019 m. balandžio 19 – gegužės 12 d. Klaipėdos kultūrų komunikacijų centre (Didžioji vandens g. 2, Klaipėda);

2019 m. balandžio 24 d. – gegužės 18 d. LDS Meno parko galerijoje (Rotušės a. 27, Kaunas);

2019 m. balandžio 29 d. – gegužės 16 d. „GalerijaXX“ (Laisvės a. 7, Panevėžys);

2019 m. balandžio 30 d. – gegužės 25 d. Vilniaus grafikos meno centro galerijoje „Kairė-dešinė“ (Latako g. 3, Vilnius).

Kvadrienalės oficialus atidarymas vyks balandžio 12 d., penktadienį, 18 val., Dailininkų sąjungos galerijoje (DSG), Vokiečių g. 2, Vilniuje. Atidarymo metu DSG bus pristatytos keturios parodos Vilniuje. Tą vakarą parodas šiose galerijose galima bus apžiūrėti iki 21 val.

*** Šiuolaikinės dailės kvadrienalę kas ketverius metus organizuoja Lietuvos dailininkų sąjunga. Kvadrienalės tikslas – pristatyti šiuolaikinę, pastarųjų kelerių metų Lietuvos menininkų kūrybą, didinti jos žinomumą, prieinamumą, telkti ir skatinti profesionalius dailininkus ir dailėtyrininkus Lietuvos kultūros plėtrai, raidos tendencijų analizei ir visuomenės sampratos apie profesionalųjį meną ugdymui.

Parodų potemės:

1. ĮKŪNYTA ATMINTIS. Tęstinumas. Kūnas virsta diskursu. Kūnas kaip aplinka ir patyrimas. Gyvenamas kūnas išnyksta. Kūnas kaip fiziologinis reiškinys yra naujųjų laikų požiūrių kritikos objektas. Ribota biologinė erdvė. Kūnas kaip spąstai. Alergija kaip kūniškos atminties raiška ir reakcija į perviršį. Tapatumo problema perkėlus tapatybę į kitą kūną. Transplantacija kaip moderni prisikėlimo forma. Tekstūros. Medžiagiškumas. Tranzitiniai atminties objektai. Kūnas tuo pačiu yra geismo subjektas ir objektas. Įkūnyta sąmonė ir sąmoningas kūnas. Nuolat kintanti materija. Performatyvus kūnas. Kūnas sau. Įkūnyta medija. Įkūnyti įvykiai. Praeities akumuliacija kūne.
2. (NE)FIKSUOJANTI LAIKMENA. Atspindys kaip šiuolaikinė atminties ir vaizduotės medija. Atvaizdo laikinumo problema. Kito žvilgsnis. Žvilgsnio ir (at)vaizdo sandūra. (Ne)lokalumo principas: čia ir anapus (niekur) samprata. Atmintis kaip fiksuojanti ir (persi)kurianti tikrovės laikmena. Vaizdo (at)kūrimas ekrane. Kintančios patirties įrašymas į statišką laikmeną. Atspindys kaip kraštutinė mimezės forma, esanti už veiksmo reprezentacijos ribų, sutirštinanti suvokiamą tikrovę (patyrimą) bei sustiprinama per laiko dimensiją (atmintis) ir dabarties vaizdų perteklių.
3. UŽMARŠTIS. Užmaršties tipologija. Amnezija. Trauminių patirčių užglaistymas. Užmarštis atsiranda tiek iš pertekliaus, tiek iš stokos. Užmarštis kaip santarvės pagrindas. Nutylėjimas ir aktyvizacija. Represyvus ištrynimas. Užmaršties atmintis. Neatsiminti to, kas neprasminga. Ar tai buvo užmiršta, kas nebuvo prisiminta? Atminties trikdžiai, triukšmas. Randas. Įženklinti atmintį, kad lengviau būtų prisiminti. Norint užmiršti, reikia išimti ženklinimo pėdsakus. Jei neužmirštume, nebūtų prievolės atminti. Klaidingas prisiminimas. Perteklinė kartotė.
4. ŠVIESOS KAPSULĖ. Šviesa kaip kūrinio formavimo estetinis vienetas. Siekis išsaugoti nostalgiškų praeities įvykių ir įspūdžių švytėjimą. Perkurtas tikrovės dokumentiškumas – „šviesoraščiai“. Ekranų šviesa, kuri mus užvaldo. Pulsuojanti ir įtraukianti ekraninė šviesa, iš esmės keičianti vaizdo suvokimo galimybes. Efemeriškumas. Šviesa, reanimuojanti atmintį ne tik fotografuotų ar filmuotų vaizdų pavidalais, bet ir bandanti atkurti ekrane matomą vaizdą ar perskaitomą informaciją. Liečiamieji paviršiai ir anapusinė šviesa.
5. SPALVŲ „PORTALAI“. Spalva – impulsas prisiminti. Atsiminti spalvomis. Spalva atverianti duris – įeiti ir išeiti pro regimybę link amžinybės. Abstraktūs vaizdiniai kaip praeities būsenų tinklavietės. Pikselių kompozicijos. Monochrominiai atvaizdai ir spalvų serijos. Neoniniai atšvaitai – spalvos ir šviesos integralumas. Spalva kaip atminties substancija. Spalvų materialumas ir transcendencija. Jausminiai „spalvotos“ atminties efektai. Grynų spalvų ir tonų variacijos – nostalgijos ir melancholijos koncentracija.
6. MITAI IR TIKROVĖ. Skirtingų reikšmių ekranai. Realybės ir mitinio pasaulio išraiškos pasitelkiant universalias idėjas. Mitologinės prasmės ir atmintys. Asmeninės atminties ir istorinės atminties ženklai. Atminties asmeniškumo (žmogaus) ir visuotinumo (įvykių) prasmės. Balansavimas tarp praeities ir dabarties, simbolinių idėjų metaforos. Mitai tikrovėje kaip menininko savianalizės, savirefleksijos atspindys. Kontraversiški kalbėjimo būdai.