Follow

Type at least 1 character to search

Jolanta Sereikaitė

JOLANTA SEREIKAITĖ

1994  baigė grafikos studijas Vilniaus dailės akademijoje. Nuo 1999 yra Lietuvos dailininkų sąjungos narė.

Grafikė, poetė, rašytoja: „Atspindžių aikštė“, eilėraščiai, Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2003;

„Antrininkės“: romanas, leidykla „Versus Aureus“, 2010.

 

Parodos:

Surengė 15 personalinių parodų. Dalyvavo per 60 grupinių parodų Lietuvoje, Prancūzijoje, Austrijoje, Lenkijoje, Japonijoje ir kt.

Paskutinių metų svarbiausios parodos:

Septintoji tarptautinė Kiwa medžio raižinio paroda, 2016, Japonija, Kiotas.

Šiuolaikinio Japonijos ir Lietuvos medžio raižinio paroda „Medžio efektas“, 2017, Lietuva, Kėdainiai, Klaipėda, Vilnius.

Personalinė grafikos paroda „Žolynų virsmas“ Lietuvos Respublikos seimo galerija, 2018 m.

 

Apdovanojimai:

2000 Garbės diplomas, Mažosios grafikos bienalė, Chamalieres, Prancūzija.

2008 Lietuvos Respublikos valstybės stipendija kultūros ir meno kūrėjams.

 

 

Grafikos estampų ciklas „Trečioji pusė”

Šį estampų ciklą sukurti įkvėpė darbas muziejuje edukacijos srityje.

Galbūt kažkam Lietuvos dailės atstovų klasicizmo ir romantizmo dailės kūriniai gali atrodyti pernelyg nešiuolaikiški. Tačiau kone kasdien matydama Vilniaus paveikslų galerijos ekspoziciją, įsijaučiau į šį paveldą, net pamėgau racionalų ir skulptūrišką klasicizmą. Dirbdama tarp dailės kūrinių ir pati būdama kūrėja nejučiomis iškeli klausimą: o koks tavo santykis su jais?

Pasirinkau ne tapybos kūrinius, kuriais ir garsėjo šie du žymūs 18 ir 19 amžiaus menininkai, bet mažiau pastebimus jų grafikos atspaudus. Beje šių dailininkų piešinius raižė profesionalūs raižytojai: Gotlybas Kislingas ir Markas Karloni. Įdomu tai, kad šiems, palyginus su tapyba nedideliems kūriniams, reikėjo dviejų žmonių. O aš, kaip trečioji, pasinaudojau jų kūryba ir ją dar kartą interpretavau, kopijuodama ir įkomponuodama jų fragmentus į savo kompozicijas.

Trumpai pristatysiu pasirinktus kūrinius. Tai Pranciškaus Smuglevičiaus ir raižytojo Marko Karloni sukurto albumo estampai, kurį išleido Romos antikvaras Lodoviko Miri. Albumas pagal atkastų griuvėsių piešinius buvo pavadintas „Tito termų liekanos ir jų vidaus tapyba“ ir pradėtas leisti 1776 m. Dabar šios liekanos įvardinami kaip Nerono Aukso rūmų griuvėsiai.

Jonas Rustemas sukūrė kortų piešinius. Jų personažai – skirtingų profesijų, tautybių žmonės. J.Rustemas temas ir motyvus rinkosi iš įvairių kasdienio gyvenimo sričių, vaizdavo dvarininkų, miestiečių, valstiečių buitį, religinių apeigų scenas. Tuo metu raižybą Vilniaus universitete dėstęs Gotlibas Kislingas juos išraižė.

Pranciškaus Smuglevičiaus antikos herojai ir Jono Rustemo kortų veikėjai įsikuria šalia augalų, šakelių, tarsi tapdami ženklu ar ornamentu. Kitų dailininkų kūriniai yra perkuriami, o kūnai tampa tiražuojama, regima, įsodinta į kitą aplinką atmintimi.

 

Kūriniai:

1.Jono Rustemo korta – einanti. Vario raižinys, sausa adata. 33×17 cm. 2019 m.

2.Jono Rustemo korta – šuo. Vario raižinys, sausa adata. 24×15, 5 cm. 2018 m.

3.Antikinis motyvas pagal P.Smuglevičių. Organinio stiklo raižinys. 24, 5×49 cm. 2019 m.

4.Figūra su vaza. Organinio stiklo raižinys. 24, 5×49 cm. 2018 m.