Follow

Type at least 1 character to search

Balandžio 12 d. – gegužės 6 d. LDS Pamėnkalnio galerijoje (Pamėnkalnio g. 1, Vilnius);

Q19  kvadrienalės naratyvai formavosi kaip daugiaprasmiai pasakojimai apie šiuolaikinį menininką, jo santykį su nūdienos pasauliu ir pačiu savimi. Praeities ir dabarties dimensijos iškyla  istorijos, mitų, krikščioniškųjų tiesų pasakojimais, amžininkų gyvenimų ar politinio gyvenimo realijomis. Nepaliaujamai kvestionuojamas požiūris į žmogų, kūnus, idėjas, atspindinčias skirtingus pasaulio suvokimo ir interpretavimo aspektus.

Q19 parodos  atidaromos skirtingu laiku ir skirtingose galerijų erdvėse ne tik Vilniuje, bet ir Kaune, Panevėžyje, Klaipėdoje. Tai kuria meninių raiškų tinklus su galimybėmis, akcentuojamomis idėjomis ir meniniais kūrybos  stiliais.

Q19 paroda tarsi  vėl atverčia albumą Memorabilia, kuris jau virto prisiminimu ir dabartinis bandymas  įrašyti  į atmintį  iš naujo telkia kontekstus ir  pasakojimus.

 

Mitas – Tikrovė – Užmarštis 

Pamėnkalnio galerijoje raiškiausiai  išsiskiria mito-krikščioniškojo naratyvo temos, kurias skirtingai  įgyvendino  Sigitos Maslauskaitės  aistringojo Asmodėjo personažas, skulptūrinis Romualdo Inčirausko biblinis personažas Egzodas  ir  Andriaus Zakarausko tapybos drobė „Raudonas potėpis“, įprasminusi vaizdinių poveikį istorinei atminčiai, simbolizuojanti jau gerokai nutolusius Sausio 13-osios įvykius. Benas Alejūnas istorinę atmintį tapyboje aktualizuoja tremties tema.

 

Aušra Vaitkūnienė pateikė dinamišką ir kontroversišką, tapybišką, vizualų keturių dalių pasakojimą,  atspindintį  vaizdo poeziją. Klasikinės epochos grožio idealus, virtusius tarsi antikos mitu ir harmonijos paieškomis, puoselėja Robert Bliuj tapyba. Lietuvos istorijos naratyvu remiasi Žygimantas Augustinas, pasirinkęs ironiškąją Lietuvos karaliaus Žygimanto Augusto autoportretiškąją versiją,  transformuotą ir  konceptualiai varijuotą  ne tik dailininko   išvaizdos, bet ir vardo autoportretiškumu. Gamtos ir Civilizacijos kaip atminties išlikimo naratyvas lydi Arvydo Brazdžiūno-Dusės tapybos paieškas. Žmogiškąją gamtos ir pasaulio mitologinę ir ekologinę idėją nostalgiškai  transformuotomis  medžių, gimtinės kraštovaizdžio,  ekologijos, išlikimo temomis grafiškai ir spalvingai konceptualizuoja Rūtos Eidukaitytės, Broniaus Gražio, Mykolės Ganusauskaitės kūriniai.

Asociatyvių pasakojimo naratyvų kalba grindžiami:  konceptualizuota Nijolės Šaltenytės grafikos instaliacija, Lauros Šėrytės skulptūrinis objektas, Dainiaus Trumpio Fotokortos.

 

Kuratorė Nijolė Nevčesauskienė

Parodos architektė: Ieva Glumac.

 

Dalyviai: Benas Alejūnas, Žygimantas Augustinas, Robert Bliuj, Arvydas Brazdžiūnas -Dusė, Rūta Eidukaitytė, Romualdas Inčirauskas,   Mykolė Ganusauskaitė, Bronius Gražys, Sigita Maslauskaitė- Mažylienė, Nijolė Šaltenytė,  Agnė Šemberaitė, Laura Šėrytė, Dainius Trumpis, Aušra Vaitkūnienė Andrius Zakarauskas.