VIKTORAS PAUKŠTELIS
Gimė 1983 m. Vilniuje
Šiuo metu gyvena ir kuria Vilniuje
Kūrinių įsigiję MO muziejus, Lewben Art Foundation, privatūs kolekcininkai Lietuvoje ir užsienyje
Nuo 2013 m. rengia Paliesiaus dvaro plenerus
victorpaukstelis.com
Nuo 2018 MA studijos, tapyba, Vilniaus dailės akademija
2014 – 2018 BA studijos, tapyba, Vilniaus dailės akademija
2009 – 2013 École Normale de Musique de Paris konservatorija
2001 – 2007 Lietuvos muzikos ir teatro akademija
2007 Hamburgo muzikos ir teatro akademija
2000 – 2001 B. Dvariono muzikos mokykla
1989 – 2000 Nacionalinė M. K. Čiurlionio menų mokykla
APDOVANOJIMAI, STIPENDIJOS, REZIDENCIJOS
2017 Vilniaus Rotary klubo premija
2016 VDA Justino Vienožinskio premija
2009–2012 rezidencija Cité Internationale des Arts de Paris
2009 Alberto Rousselo stipendija mokslams École Normale de Musique de Paris
SVARBIAUSIOS PERSONALINĖS PARODOS
2018 Nebepamenu jos vardo, galerija „Kunstkamera“, Vilnius
Jaunasis tapytojas plenere, Vilniaus miesto rotušė, Vilnius
Nykstantys portretai, „Akademijos“ galerija, Vilnius
2017 Eklipsė, „Muzikos galerija“, Vilnius
Tapybos paroda, Gelgaudiškio dvaras, Šakių raj.
2016 Tapybos paroda, HOOP gallery, Hamilton, Kanada
Tapybos paroda, Niagara Pumphouse Arts Centre, Niagara-on-the-Lake, Kanada
Tapybos paroda, Pylimo galerija, Vilnius
2015 Tapybos paroda, Compensa koncertų salė, Vilnius
2014 Tapybos paroda, Marijos ir Jurgio Šlapelių namas-muziejus, Vilnius
SKAITMENINĖS ANIMACIJOS PROJEKTAS „RESTLESS PAINTINGS“
2018 Basis for art and culture, Herzliya, Izraelis
2016 Carnegie Hall, Niujorkas, JAV
Musikverein, Viena, Austrija
2015 Berlyno filharmonija, Berlynas, Vokietija
SVARBIAUSIOS GRUPINĖS PARODOS (NUO 2015 M.)
2018 Angelai, Videniškių vienuolyno muziejus, Videniškis
meno mugė ArtVilnius‘18
Einantis laikas, galerija „Akademija“, Vilnius
Kambarys kaip galerija, gyd. V. Jauniškio namas, Molėtai
Paliesiaus plenero paroda, Paliesiaus dvaras, Ignalinos raj.
2017 BELVEDERE, galerija „Meno forma“, Kaunas
Kambarys kaip galerija, gyd. V. Jauniškio namas, Molėtai
Khôra. From Gdansk to Vilnius, from Vilnius to Gdansk, Gdansko dailės akademijos galerija
2016 WUNDERKAMERAden, galerija „Meno forma“, Kaunas
Kūrybos moto
Kūrybinių inspiracijų semiuosi iš daugialypio kultūrinio lauko. Tapyboje jungiu meno istorijos, šiuolaikinės tapybos, kino, fotografijos, literatūros parafrazes ir autobiografinius elementus. Kūryboje man aktuali kultūrinės atminties, jos įtakos kūrybai tema. Kultūrinę atmintį įvardinu kaip kanonizuotą atminties dalį, kurią sudaro išsilavinimas. Tai kultūrinių žinių lobynas, kurį įsisaviname besimokydami klasikinių meno kūrinių, besimokydami meno istorijos, besilankydami muziejuse, bevartydami tėvų-senelių meno albumus ir knygas. Tos žinios pereina iš kartos į kartą ir vis atsikartoja. Tačiau atsikartoja vis kitaip – naujai, kadangi kinta pats kontekstas ir į tuos pačius dalykus negalime žvelgti tapačiai.
Tapydamas apmąstau sąmonės vaizdinių ir tapomų vaizdų prigimtį – kiek jie priklauso kultūrinės ir kiek individualios atminties archyvui. Analizuoju, ar įmanoma nubrėžti ribą tarp to, kas atsimenama kultūriškai ir to, kas asmeniškai, kokiais būdais asmeniniai-individualūs prisiminimai persipina su kolektyviniais. Mėginu atrasti skirtį tarp kultūrinės ir individualios atminties, tiriu, kaip tapyboje jos persipina ir papildo viena kitą.
Savo kūryboje taip pat paliečiu formos ir turinio autentiškumo klausimą, pasitelkdamas apropriacijos metodą. Tačiau tapybiniai įvaizdžiai mano kūryboje nėra tiesioginiai skoliniai. Jie yra labiau vaizdai-mįslės, kadangi asmeninė mitologija persipina su kultūrine. Apie kiekvieną tapomą objektą renku kuo daugiau ir kuo įvairiasnės bei išsamiasnės medžiagos. Surinktos medžiagos lyginimas ir analizavimas man yra tapybinio proceso dalis. Tapyboje jungiu tikrovę ir vaizduotę pagal magiškojo realizmo principus. Neretai tiražuoju, kartoju ikonografinius elementus, tarsi kolekcionuoju vaizdus, pasitelkdamas tapybą kaip vaizdų-prisiminimų gaudyklę. Paradoksalus tapyba rodomų vaizdinių konkretumas ir tuo pačiu neapibrėžtumas mano darbuose yra svarbus idėjinis elementas – žiūrovui rodomas vaizdas, kuris nėra naratyviškai iki galo artikuliuotas, bet yra visuotinai atpažįstamas, „turimas“ atmintyje. Tam tikra prasme, tapybos procesas man – tai tarsi bandymas prisiminti. Tai lyg noras atkurti vaizdą, kuris užslėptas pasąmonėje.
Mūšis prie Paliuliškių. 1861 / A Battle Near Paliuliškės. 1861, 2018, dr., aliejus / oil on canvas, 170×140 cm
„Mūšis prie Paliuliškių. 1861“
Tapybos darbuose ir piešiniuose fiksuoju kultūrinės atminties ir autobiografinius prisiminimus. Kultūriniais įvardinčiau sąlyginai savais virtusių prisiminimų visumą, apimančią tapybą, kiną, fotografiją, literatūrą. Asmeniniai atkeliauja iš kasdieninio gyvenimo, vaikystės, paauglystės. Tapant tiek asmeniniai, tiek kultūriniai prisiminimai įvairiausiais būdais persipina, sukurdami naują tapybinį kūną. Tapybos darbas „Mūšis prie Paliuliškių. 1861“ yra to pavyzdys. Mano vaikystės žaidimų ir vaikiškų kovų vieta Paliuliškių kaime persipina su E. Manet darbu „Berniukas su kardu“. Tačiau tapydamas berniuko nekopijuoju, sukuriu naują įvaizdį, sujungdamas savęs vaikystėje prisiminimą ir Manet nutapytą berniuką.
Zelandija / Zealand, 2019, aliejus, drobė / oil on canvas, 200×152 cm
„Zelandija“
Kartais kūrinio idėją man gali inspiruoti nebūtinai konkretus vaizdas. Stimulu gali tapti kad ir perskaityta knygos frazė, muzikos kūrinys ar tam tikra atmosfera. Tada ieškau vizualiai dar užslėpto, man pačiam nežinomo, bet nujaučiamo vaizdinio atitikmens. To pavyzdys – mano nutapytas darbas „Zelandija“. Jį inspiravo A. Diurerio biografijoje perskaityta detalė, kad menininkas keliavo specialiai iš Vokietijos į Zelandija (Danijos karalystei priklausanti sala), kad įamžinti ant kranto išmestą negyvą banginį. Man atmintyje tarsi buvo užsifiksavę, lyg esu matęs tą darbą. Bet tai buvo tik mano paties susikurtas vaizdinys. Kita vertus, iškilo klausimas, kaip aš jį galėjau susikurti, jei nieko panašaus nebuvau matęs. Taigi ėmiau ieškoti to vaizdinio atitikmens, pradedant renesanso laikų negyvų banginių graviūromis ir baigiant šių dienų negyvų banginių vaizdais. Tam tikra prasme mano sąmonėje esantis vaizdinys ir neaiški jo kilmė obsesyviai reikalavo būti išreikštu tapyboje.
Nebepamenu jos vardo / I Cannot Remember Her Name, 2018, drobė, aliejus / oil on canvas, 170×140 cm
„Nebepamenu jos vardo“
Medžiagą kūrybiniams sumanymams renku įvairiuose antriniuose šaltiniuose. Svarstau, kodėl mano akį patraukia vieni ar kiti vaizdai. Gal naujai pamatytas, „kabinantis“ vaizdas, sužadina jau kažkur pasąmonėje esantį savo atitikmenį. Pavyzdžiui pamatęs „Musee Orsay“ esantį E. Manet darbą „Pusryčiai ant žolės“, parko kuriame pusryčiauja paveikslo herojai vaizdas priminė mano paties vaikystės vietą, sodą. Tam tikra prasme Manet parko vaizdas rado atitikmenį mano atmintyje. Manau, kad mano atmintį sužadino ne konkrečių medžių forma ar struktūra, bet daugiau pats koloritas ir nostalgijos dvelksmas sklindantis iš Manet darbo. Tai inspiravo nutapyti darbą „Nebepamenu jos vardo“. Man aktualu, kaip regimas vaizdas sužadina asmeninę ar kultūrinę atmintį, kuri inspiruoja tapybos darbo sukūrimą ir vėliau tapant, paišant ar eskizuojant transformuojasi.
Kultūrinis peizažas / Cultural Landscape, 2019, drobė, aliejus / oil on canvas, 140×170 cm
„Kultūrinis peizažas“
Peizažas yra svarbus elementas mano tapyboje. Tam tikra prasme, peizažas man asocijuojasi su atmintimi. Artimiausi prisiminimai, kaip ir peizažo pirmi planai, matomi-prisimenami aiškiai, o tolimesni pranyksta
tolių rūke. Šiame darbe nužydinčių pienių laukas tarsi primena apie laikinumą ir asocijuojasi su nykstančia asmenine atmintimi, o eskiziškai užfiksuota A. Durer „Mergaitės portreto“ (1515) parafrazė, moters torso skulptūrėlė ir gyvūno kaukolės eskizas – tai kultūrinės atminties nuotrupos, įsiterpenčios, kartais užgožiančios individualią memorabiliją.