JONAS KAZLAUSKAS
Keturių tapybos kūrinių ciklas „Miegantys Sibiro sniegynuose“
Darbai skirti komunistinio režimo aukoms atminti. Tai vaikai, kurie 1941 metų birželyje buvo ištremti į amžino įšalo žemę prie Laptevų jūros (SSSR teritorija). Tarp jų buvo ir mano giminaičiai. Nuo šalčio, bado ir užklupusių ligų jie mirė, nesulaukę nei šešerių metų. Amžino įšalo žemėje mirusių nebuvo galimybės palaidoti. Kūnus teko tik lengvai pridengti sniegu, kurį vėjas dažniausiai nupustydavo, o upės Lenos potvyniai daugumą jų nuplovė į Arkties vandenyną.
Jonas Kazlauskas
Dailės akademijoje pradėjau dirbti 1990 m. 1993m. iki 2015 m. vadovavau Piešimo katedrai.
1996 m. Vilniaus dailės akademijos Senatas suteikė docento pedagoginį mokslo vardą. Nuo 2003 m. VDA profesorius.
Dailininkų sąjungos narys nuo 1997 m.
Esu sukūręs daugybę natiurmortų ir kompozicijų, kuriose dera konstruktyvus pradas su ekspresyvių dėmių ir linijų struktūra. Jausdamas gilią pagarbą tradicijai gilinuosi į subjektyvią raišką. Labai svarbus drobėse yra improvizacinis momentas. Čia nėra domėjimosi daiktų paviršiumi, siekiama vidinės jų tobulybės, kuriamas idealus dėmių santykis. Paveiksluose siekiama maksimalios išraiškos daiktų bei regėjimų, kuriais persismelkusi širdis ir kurie nuolat keičiasi galvoje. Tai tylus pokalbis spalvų ir formų pagalba.
Esu surengęs personalinių parodų, taip pat dalyauju grupinėse parodose.