KRISTINA DANIŪNAITĖ
Prieš ir po
Dievas nusižengusiam Adomui pasakė ,, Dulkė esi ir į dulkę sugrįši. Bet ar žmogus gyvena tik keletą
dešimtmečių ir nueina į amžiną nebūtį. Ar jis gyvas atmintyje amžinai. Karalius Saliamonas rašė jog
Dievas įdiegė amžinybę į žmonių širdis. Mirtis prilyginama miegui ir žmogus prikeliamas ne iškart kai numiršta, bet atmintis apie tą žmogų gyva visada . Gyvenamas kūnas išnyksta, kūnas tik spąstai, kūnas tik sau, o atmintis istorija
Išpažintis Žmogus būtų tobulas , jei turėtų bendrąją pasąmoninę atmintį, žmogaus silpnybė kad jis jos neturiIšpažintis tai traukti vis naujas praeities skeveldras, stebinančias vaizduojamųjų dalykų pažinimu irIšgyvenimų intensyvumu, moraliniu sugebėjimu viską gražiai įprasminti. Graužiantis kaltės jausmastai savo vietos ieškojimas meno prigimties ir paskirties tema. Tačiau yra dalykų, kuriuos mes norimeužmiršti , nutylėti. Tai randai , juos įženkliname į atmintį , išpažįstame
Labirintas Klaidžioti atminties labirintais – tai patirti déjà vu . Ieškoti savo kelio, išėjimo iš labirinto užrištomisakimis ir patirti , kad čia jau buvai. Déjà vu tai jau matyta , išgyventa ir šis jausmas glumina. Labirintenėra ariadnės siūlo , kuris išvęstų mus iš aklavietės, gyvenime mes ieškom savo kelio , tarsi norėdami ištrūkti iš reinkarnacijos grandinės. Tai užmaršties atmintis.