Follow

Type at least 1 character to search

Arūnė Tornau

ARŪNĖ TORNAU

Gamta – viena svarbiausių temų mano kūryboje. Jos tiesiogiai niekada nevaizduoju, net eskizų niekada nedarau. Stengiuosi fiksuoti tik tam tikras jausenas, patirtas arba prisimintas. Motyvas man nėra svarbus, labiau rūpi abstrakčia idėja perteiktos emocijos, nuotaikos. Sąmoningai kuriu tuštumos, apleistumo, nykimo, dūlėjimo, senėjimo įspūdį. Šias temas tapatinu su žmogaus, ypač moters, gyvenimo etapais. Mėgstu tarpines, pereinamas būsenas, tam tikras ribines situacijas, tranzitines jausenas, kai kažko laukiama, kas dar tik įvyks, nujaučiant tik kontūrus, apybraižas. Tai laikas tarp pavasario ir vasaros, dienos ir nakties, tamsos ir šviesos, taip vadinama „ vilko valanda“, kai gamta dar miega, kai viskas, kas turi įvykti, tik bus. Keliuose Kvadrienalei pateiktuose darbuose vystau objekto nebuvimo, tarsi jo paslėpimo „už rėmo“ temą. Užvirtusių medžių, brūzgynų, šabakštynų fone žiūrovo žvilgsnis turi prasibrauti, atsikasti iki mažos, tolimos šviesos properšos, žydro dangaus lopinėlio, kelyje patirdamas trukdžius, nepatogumus. Paveikslą perkerta, sučaižo, tarsi botago kirčiais, vertikalios juodos linijos, medžių kamienai, susivijusios krūmynų šakos. Objektas kartais tarsi pasislenka į paveikslo kraštą, visai užlįsdamas už porėmio kraštinės, išsicentruodamas ar išnykdamas iš paveikslo ribų.

Arūnė Tornau CV

1974 -1979 m. studijavo Vilniaus Dailės Institute. Nuo 1990 Lietuvos Dailininkų sąjungos (LDS) narė. 2009 – 2016 m. LDS tapybos sekcijos pirmininkė. Dalyvavo daugelyje tarptautinių ir respublikinių parodų, vykdė meno edukacinius projektus Lietuvoje ir užsienyje. Kelių dailės vadovėlių, knygos „Latcho drom“, daugelio straipsnių, kelių videofilmų, TV ir radijo laidų apie meną ir meno pedagogiką autorė ir bendraautorė. Kūrėscenografiją spektakliams.